- knakis
- knãkis, -ė smob. (2) 1. J kas pro nosį kalba, knaka: Įpraste knakėti ir būste tokie knakiai Grg. Nebūk toks knãkis, kalbėk gerai! Užv. Nesuprantu, ką tas knãkis sako Vvr. Yra tokių knãkių, kuriuos sunku ir suprasti Sr. Ta mažoji [duktė] būs, kaip ir didžioji, tokia pat knãkė Grg. 2. kas viską apžiūri, apšniukštinėja: Jis yra didelis knakis Žg.
Dictionary of the Lithuanian Language.